Europa

Europa – vienas iš pasaulio žemynų. Europos plotas − 10,4 milijono kvadratinių kilometrų, ji užima 1/15-ąją visos pasaulio sausumos teritorijos. Europoje gyvena apie 717 milijonai žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju žemynu“.„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo kilmė neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

Lankytinos vietos:

• Grand Bazaar, Stambulas
• Dievo motinos katedra, Paryžius
• Disneilendo parkas, Prancūzija
• Sacre Coeur bazilika, Paryžius
• Luvro muziejus, Paryžius
• Šv. Petro bazilika, Vatikanas

VIRTUVĖ

Europos virtuvė jungia vakarietiškas kulinarines tradicijas, kurios susiformavo maišantis įvairių tautų maisto ruošimo tradicijoms ir papročiams. Šiai virtuvei priskiriama daugybė patiekalų, kilusių iš įvairių šalių. Virtuvės šefai tradicinius receptus interpretuoja savaip, tad skirtinguose restoranuose to paties patiekalo skonis gali būti skirtingas, tačiau pagrindinės tendencijos visada išlaikomos. Kai kur į europietiškos virtuvės meniu yra įmaišoma ir Azijos ar Amerikos kulinarinės kultūros atspindžių, naudojami netikėti ingredientai – taip sukuriama dar didesnė įvairovė ir galimybė atrasti nepažintus skonius.

ITALIJA

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano valstybės yra anklavai Italijos teritorijoje.

VIRTUVĖ

Kulinarijos enciklopedijos teigia, kad visų Vakarų Europos šalių kulinarija prasidėjo būtent nuo italų virtuvės.Pasak kulinarų, garsiai Viduržemio jūros virtuvės tradicijai priskiriamos italų virtuvės produktų įvairovę lėmė puiki geografinė padėtis bei saulėtas ir švelnus klimatas, palankus gausiam daržovių ir prieskonių derliui. Todėl italų virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje.

RECEPTAI:

Rizotas su baravykais

INGREDIENTAI:

1 vnt. – KNORR BULJONETĖ vištienos sultinys 50 g – askaloninio česnako svogūnėlių 100 g – baravykų 50 ml – alyvuogių aliejaus 2 vnt. – česnako skiltelės 300 g – arborio ryžių 1 vnt. – laurų lapelis 4 vnt. – šakelės šviežių čiobrelių 1 vnt. – šakelė šviežio rozmarino 1 vnt. – šakelė šviežio šalavijo 200 ml – baltojo vyno 100 g – Sviesto 100 ml – grietinės (30% riebumo) 100 g – tarkuoto parmezano sūrio

PARUOŠIMO BŪDAS:

Ištirpinkite „Knorr Buljonetę“ vištienos sultinį litre verdančio vandens ir neleiskite jam ataušti. Askaloninius ir paprastus česnakus susmulkinkite kubeliais, nuplautus grybus supjaustykite griežinėliais. Pakepinkite aliejuje supjaustytus česnakus ir grybus. Suberkite ryžius ir truputį pakepinkite, įdėkite laurų lapelį ir šviežius prieskoninius žalumynus, susuktus ir surištus baltu siūlu į pluoštelį. Į gautą masę supilkite baltąjį vyną ir troškinkite rizotą, kol vynas visiškai išgaruos. Supilkite dalį karšto sultinio ir sudėkite sviestą. Virkite ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišykite ir supilkite likusią sultinio dalį. Galiausiai rizotą pagardinkite grietine ir tarkuotu parmezano sūriu, išmaišykite ir palikite ataušti. Rizotas turi būti skystokas, kremo konsistencijos.

PRANCŪZIJA

Prancūzija (pranc. France), oficialiai Prancūzijos Respublika (pranc. République française) – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu (pranc. l’Hexagone).

VIRTUVĖ

Šiandien ji pagrįstai diktuoja aukštąsias virtuvės madas (haute cuisine), rafinuotumu ir elegancija pirmauja Europoje ir, tiesą sakant, nenori nė girdėti, kad kažkada virtuvės paslapčių sėmėsi būtent iš italų.Prancūzų virtuvės istorija, galima sakyti, prasidėjo tada, kai Catherine de Médicis ištekėjo už Henriko ll ir iš Florencijos persikėlė į Prancūziją. Drauge su ja į kitą šalį vyko ir armija gardžiausius patiekalus gaminančių kulinarijos meistrų, buvo gabenami vežimai keisčiausių, į kankorėžius panašių daržovių artišokų.

RECEPTAI

Prancūziška svogūnų sriuba

INGREDIENTAI:

PORCIJŲ SKAIČIUS: 6

750 gramų	svogūnų
2 litrai	jautienos sultinio
1 stiklinė	balto vyno
50 gramų	sviesto
3 šaukštai	miltų
3 skiltelės	česnako
3 vienetai	lauro lapų
1 šaukštelis	čiobrelių
1 žiupsnelis	druskos
0.5 žiupsnelio	maltų juodųjų pipirų
PATIEKIANT:
100 gramų	kietojo sūrio (naudojau “Džiugą“)
1 vienetas	prancūziško batono

PARUOŠIMO BŪDAS:

PARUOŠIMO LAIKAS: APIE 1 VAL.

1.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, sudedame supjaustytus svogūnus ir kepiname ant nedidelės ugnies apie 25 minutes arba kol svogūnai įgauna auksinę spalvą ir pradeda karamelizuotis (nepamirštame nuolat maišyti). Sudedame smulkintus česnakus, suberiame miltus, nuolat maišome kepiname dar kelias minutes. Pamažu supilame vyną.

2.

Puode pasiruošiame sultinį, į jį supilame kepintus svogūnus, dedame lauro lapus, čiobrelius. Pagal skonį druskos ir pipirų. Uždengiame puodą, sumažiname ugnį ir verdame dar apie 25 minutes. Pabaigoje išimame lauro lapus.

3.

Supjaustome prancūzišką batoną riekelėmis, įkaitiname orkaitės viršutinę dalį, sudedame į skardą batono riekeles ir keletą minučių jas skrudiname. Trumpam išimame, apibarstome sūriu ir dedame atgal 2 minutėms, kad išsilydytų sūris.

GRAIKIJA

Graikija (gr. Ελλάδα, sen. gr. Ἑλλάς), oficialiai – Graikijos Respublika (gr. Ελληνική Δημοκρατία) – valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.

VIRTUVĖ

Greitai skaičiuosianti 4000 metų, ji vadinama viena seniausių ir sveikiausių. Būtent Graikijoje gimė Senojo žemyno valgių gaminimo menas, taip pat 330 metais iki mūsų eros buvo parašyta pirmoji receptų knyga. Graikai sako, kad jeigu norite pajusti tikrąjį valgumo malonumą, turite valgyti lėtai ir skirti tam visą vakarą.Tiesa, ilgai stovėti prie viryklės graikai nemėgsta, tad jų virtuvėje dominuoja greitai paruošiami, bet tikrai aromatingi ir sotūs patiekalai. Šios šalies žmonės valgo gana daug mėsos.

 

 

 

RECEPTAI

Ėrienos kumpeliai

INGREDIENTAI:

3 šaukštai – alyvuogių aliejus 1 šaukštas – Santa Maria mėsos prieskoniai su čiobreliais 800 g – ėrienos kumpis 200 g – ropės 200 g – morkos 50 g – svogūnai 2 skiltelės -česnakai Šviežias rozmarinas

PARUOŠIMO BŪDAS:

Supjaustykite mėsą kubeliais ir sumaišykite su aliejumi bei prieskonių mišiniu. Tada įdėkite į plastikinį maišelį ir palikite marinuotis apie 6 val. Vėliau apkepkite mėsą keptuvėje.

Tuo tarpu nulupkite daržoves ir supjaustykite stambiais gabalėliais.

Mėsa kartu su daržovėmis sudėkite į kepimo indą, uždenkite folija ir kepkite orkaitėje 185˚C temperatūroje apie 1,5 val.

Patiekite su šviežiu rozmarinu arba krapais.

Įdomūs faktai, etiketas ir papročiai

Europoje kaip ir kituose kraštuose egzistuoja griežtos valgymo taisyklės, tačiau ypač Vakarų Europoje jos turi panašumų. Europoje didelis dėmesys skiriamas mandagumui ir naudojimuisi stalo įrankiais. Paprastai peilis yra laikomas dešinėje rankoje, o šakutė kairėje. Valgant daug patiekalų įrankius reikia imti nuo išorinės pusės ir dažnai skiriasi jų dydis.Sėdint prie stalo, nemandagu rankas laikyti ant kelių. Reikėtų abi rankas laikyti ant stalo. Ši etiketo taisyklė atsirado tam, kad visi galėtų matyti, kur yra valgančiojo rankos. Tuo metu, kai nesinaudojama stalo įrankiais, ant stalo padėti riešus arba dilbius (niekada nedėti alkūnių!). Priešingu atveju stalo kaimynams gali kilti keistų minčių apie tai, ką veikia rankos po stalu. Europoje yra įprasta palikti 10-15% arbatpinigių, kurie priklausomai nuo šalies yra arba įskaičiuojami į sąskaitą arba lankytojams reikia apsiskaičiuoti patiems. Taip pat daugumoje Europos šalių valgyti įprasta ilgai ir neskubant.