Azija

Azija – didžiausia pasaulio dalis (~30 % viso sausumos ploto), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Riba tarp Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiai apibrėžta. Nuo Amerikos Aziją skiria Beringo sąsiauris. Nuo Afrikos – Sueco kanalas. Plotas 44,3 mln. km². Azija skirstoma į Šiaurės, Vidurio, Pietvakarių, Pietų, Rytų ir Pietryčių regionus.

Lankytinos vietos:

• Samarkanda (Uzbekistanas)
• Didžioji Kinijos siena
• Konya – Urgenčas (Trukmėnistanas)
• Tadž Mahalas (Indija)
• Dambullos olos Šventykla (Šri Lanka)
• Kiyomizu–dera Japonijoje

 

 

Virtuvė

Bene labiausiai visame pasaulyje savo išskirtiniais skoniais garsėjanti ir visuose jo kampeliuose paplitusi yra Tolimųjų Rytų virtuvė – kultūrinis-geografinis maisto gaminimo tradicijų regionas, apimantis didelę dalį Kinijos, Korėją, Japoniją ir Vietnamą. Paprastai šioje virtuvėje išskiriamos kelios savarankiškos virtuvės, tačiau neatmestina ir tai, kad visos jos dalijasi bendromis kultūrinėmis tradicijomis, maisto produktais, kulinarine filosofija bei gamybos principais. Šią virtuvę nuo kitų skiria faktas, kad čia valgoma beveik viskas, kas auga, plaukioja ar skraido. Neatskiriama šios virtuvės dalis yra iš Pietryčių Azijos atvežti ryžiai. Jie yra beveik išstūmę vietines kultūras, nes tapo svarbiausiu vietinių gyventojų maisto produktu. Ryžiai dažnai valgomi ir vieni arba su negausiais pagardais. Be grūdinių kultūrų labai svarbūs yra ankštiniai augalai. Tolimųjų Rytų virtuvėje nuo seno vartojamos iš Indijos ir Himalajų regionų atėję raudonosios, žaliosios, ryžių ir kitos pupelės. Svarbiausia paplitusi regione mėsa buvo kiauliena ir paukštiena (vištiena, antiena, žąsiena, iš kurių gaminami beveik visi produktai. Iš gyvulinių produktų yra gausiai vartojami kiaušiniai. Jie dažnai pasitarnauja kaip apvalkalas kepant produktus. Naudojama labai daug jūros ir upės produktų. Be žuvies, maistui plačiai vartojami moliuskai, ir kiti jūrų gyvūnai. Plačiai maistui naudojamos ir įvairių rūšių jūržolės. Tolimųjų Rytų regione maistui vartojama gausu daržovių, tiek kultūrinių, tiek laukinių. Ypač svarbios racione yra lapinės ir laiškinės daržovės: Pekino kopūstai, kiniški kopūstai, mangoldai, špinatai, įvairių rūšių svogūnai ir česnakai. Skirtingai nuo Vakarų, kur naudojama daug miltelių pavidalų prieskonių, Tolimuosiuose Rytuose labai paplitę skysti pagardai, kuriuos maišant, gaunamas reikiamas skonis. Populiariausi yra sultiniai, sojų padažas ir ryžių actas. Iš prieskoninių daržovių labai svarbus yra imbieras. Labai svarbų vaidmenį vaidina iš Indijos introdukuotas sezamas. Jis naudojamas ne tik padažų gamyboje, kaip pabarstas, bet iš jo gaminamas kvapus aliejus yra nepakeičiamas norint suteikti patiekalui savitą kvapą. Svarbiausias nealkoholinis gėrimas Tolimuosiuose Rytuose yra arbata, kurios egzistuoja įvairiausios rūšys. Vaisių sultys, pienas čia tradiciškai beveik nevartoti.

 

 

 

 

 

 

 

 

Receptai

Laksa

Tai aitri sriuba su ryžių makaronais. Dažniausiai ruošiama su krevetėm, žuvimi ar vištiena. Sriubos bazę sudaro sūrus žuvų sultinys arba karis ir kokosų pienas. Taip pat galima naudoti įvairias daržoves, grybus, kiaušinį, tofu. Jeigu neturite kario pastos, pakeiskite ją kario prieskoniais su trupučiu čili miltelių. Berkite į keptuvę drauge su daržovėm ir kepkite, kol namuose pasklis Indiški kvapai, o tada jau pilkite sultinį.

Ingredientai:

300 gramų midijų (lukštentų ir/ar su geldelėmis)

300 mililitrų daržovių sultinio

200 mililitrų kokosų pieno

100 gramų ryžių makaronų

1 vienetas morkų

0.5 vieneto cukinijų

0.5 vieneto raudonosios paprikos

1/4 vieneto citrinų

3 šaukšteliai kario pastos (arba kario prieskonių ir malto aitrioji pipiro)

3 skiltelės česnako

šiek tiek žuvies padažo

šiek tiek kokosų sviestas

Patiekiant:

1/4 vieneto čili pipiro

šiek tiek sezamo

šiek tiek kalendros (ar petražolių)

Gaminimas:

1. Midijas, jei šaldytos, ištraukiame iš šaldymo kameros ir paliekame atitirpti. Jeigu naudojate šviežias, gerai nuplaukite, nušveiskite ir nuimkite žolių ūsus.
2. Česnaką susmulkinam, o likusias daržoves supjaustom plonais šiaudeliais ~4 cm ilgio. Puode įkaitinam kokosų sviestą arba aliejų ir apkepam česnaką, kol suminkštės. Dedame likusias daržoves ir dar 1 – 2 min kepame. Daržovės turi būti traškios. Gardinam keliais šlakeliais žuvų padažo, išmaišom. Pilame sultinį, kario pastą, išmaišome ir privedam iki virimo. Paragaukite, jeigu norisi išraiškingesnio skonio, įdėkite daugiau kario pastos. Jeigu trūksta aitrumo, įdėkite smulkinto šviežio čili su sėklomis. Dedame nuplautas midijas, kokosų pieną. Uždengiam puodą ir verdam ant silpnesnės ugnies 5 – 6 minutes.
3. Paruošiam makaronus, kaip nurodyta ant pakuotės ir įdedame juos į sriubą pačioje pabaigoje. Arba paskirstykite į dubenėlius prieš pilant sriubą. Paragaukite, išspauskite laimo arba citrinos. Pateikiam su šviežiom žolelėm, sezamu ir trupučiu šviežio kapoto čili. Skanaus!

Rytietiškos salotos su teriyaki vištiena

Ingredientai:

1 vienetas vištienos krūtinėlės

1 vienetas avokadų

2 saujos salotų

1 sauja šparaginių pupelių

1 šaukštelis citrinų sulčių

Padažui:

50 gramų sojos padažo

25 gramai vandens

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukštas ryžių acto

1 šaukštas cukraus

1 šaukštelis rudojo cukraus

0.5 šaukštelio česnako miltelių

0.5 šaukštelio malto imbiero

Pabarstymui:

šiek tiek sezamo

Gaminimas:

1. Ruošiame padažą – sumaišome visus padažo ingredientus, išskyrus aliejų.
2. Vištieną nuplauname, pabarstome druska, pipirais ir apipilame puse paruošto padažo. Leidžiame marinuotis bent pusvalandį.
3. Kepame vištieną – apskrudiname keptuvėje iš abiejų pusių po pora minučių ir perkeliame kepti į 190 laipsnių orkaitę apie 12 minučių. Iškepusią vištieną perpjauname per storiausią vietą ir patikriname ar gerai iškepė, t.y. ar visa mėsa balta.
4. Keptuvėje trumpai apkepiname šparagines pupeles.
5. Į lėkštę dedame salotas, avokadą (jį apšlakstome citrinos sultimis, kad neruduotų), keptas šparagines pupeles ir juostelėmis pjaustytą keptą vištieną. Daržoves pabarstome druska ir pipirais. Likusį padažą sumaišome su 2 v.š. alyvuogių aliejaus. Šiuo padažu apipilame salotas ir apibarstome sezamu. Skanaus!

Įdomūs faktai, etiketas ir papročiai

Visam regionui būdinga bendra kulinarinė filosofija, kuri savo ruožtu kyla iš senosios kinų filosofijos. Čia labai svarbus skaičius yra 5, susijęs su 5 pasaulio sandaros elementais, 5 planetomis. Dėl to ir išsikiriamos 5 grūdinės kultūros, 5 rūšių mėsa, 5 kvapai, 5 skoniai (saldu, sūru, rūgštu, kartu, aštru). Kadangi kulinarijoje didelis dėmesys kreipiamas patiekalo išvaizdai, čia dalyvauja ir 5 spalvų (geltona, raudona, balta, juoda, žalia) filosofija.

Maisto etiketui skiriama labai daug dėmesio. Pagrindinis valgymo įrankis yra lazdelės, kurių naudojama pora. Jomis imamas maistas. Kadangi peiliai nenaudojami, o atsikandimas yra nemandagus, tai nulemia ir pačią patiekalų konsistenciją: visi produktai turi būti susmulkinti taip, kad tilptų į burną, arba tokie minkšti, kad būtų galima atgnybti. Lazdelės gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, ir jos varijuoja priklausomai nuo regiono. Pietų Kinijoje paplitusios bambukinės lazdelės. Japonijoje labai populiarios medinės. Šventėms skiriamos dažniausiai yra lakuotos ir gausiai dekoruotos. Pastaruoju metu paplito ir vienkartinės lazdelės waribashi, kurios išskiriamos prieš pat valgant, o pavalgius yra išmetamos. Korėjoje naudojamos metalinės valgymo lazdelės. Serviruojant lazdelės dedamos ant specialių padėkliukų.

Egzistuoja kai kurie griežti tabu:

•         lazdelėmis negalima mosikuoti, rodyti
•         lazdelės negalima palikti įsmeigtos į maistą
•         lazdele negalima atplėšti ar prilaikyti dalies iš kito žmogaus imamo susipynusio gabalo: tai simbolizuoja ryšių nutrūkimą.

Valgant nepažįstamoje kompanijoje imant iš bendro indo, etiketas reikalauja imti maistą kitu lazdelės galu, kad maistas nebūtų suteptas. Šaukštas yra reikalingas valgant skystą ar birų maistą, pvz., sriubą. Kinijoje yra paplitęs specifinės formos (dažniausiai keramikinis) šaukštas, o Korėjoje naudojamas ilgakotis metalinis. Japonų kultūroje šaukšto iš viso buvo atsisakyta, o mandagumu laikoma, jeigu dubenėlyje esantis skystis yra tiesiog išgeriamas, kaip iš puodelio. Dažniausiai ryžiai patiekiami atskirai nuo kito maisto, todėl jiems naudojami specialūs keramikiniai arba lakiniai indeliai. Dar labai svarbus indas yra dubenėlis su dangteliu sriubai. Kadangi kai kuriose virtuvėse patiekalai gaminami prėski, jiems skonis suteikiamas jau valgant – mirkant į padažą. Tam naudojamos specialios padažinės lėkštelės. Be to, egzistuoja daugybė indų rūšių. Maisto kultūroje yra išvystytas esteticizmas, todėl indas sudaro labai svarbią patiekalo dalį. Tolimųjų Rytų virtuvėje neegzistuoja patiekalo atskiram žmogui sąvoka. Čia paplitęs dalijimasis: ant stalo stovi daugybė patiekalų, o visi turi savo lėkšteles, į kurias dedasi norimus valgius iš bendrų indų. Dėl tokios valgio kultūros praktiškai nėra ir patiekalų eiliškumo, kuris apspręstas Vakaruose (užkandis, sriuba, pagrindinis patiekalas, desertas). Patiekalų patiekiama daugiau ir įvairesnių. Kai kuriose virtuvėse, pvz., japoniškoje, yra labai išvystytas šis valgio kultūros aspektas.